Knygos diena

Baigėsi Kalėdų atostogos ir Naujieji, baigėsi šventės? Netiesa! „Žiniuko“ pradinės mokyklos mokiniai po atostogų į mokyklą susirinko ne tik puikiai nusiteikę, bet ir neįprastai apsirengę.

Mat švenčiant KNYGOS dieną knygą apie save pristato… pats knygos herojus! Štai trečiokė Adrija atrodė lyg Džordžina iš Enid Blyton „Šauniojo penketuko nuotykių“, antrokas Tomas – pats tikriausias Daktaras Aiskauda iš Justino Marcikevičiaus „Greitosios pagalbos“, ketvirtokas Simonas – kaip iš akies trauktas Marko Tveno Tomas Sojeris, pirmokė Emilija perskaitė Luiso Kerolio „Alisą Stebuklų šalyje“ ir panoro papasakoti, ką ji patyrė. Prisimenate Astridos Lindgren „Pepę Ilgakojinę“? Jei ne, į knygą jus pakvies Jogailė ir Akvilė, vienai dienai virtusios tikromis Pepėmis!

Visų čia neišvardysi, bet personažų minioje sukiojosi ir Balerina iš Hanso Kristiano Anderseno „Alavinio kareivėlio“, ir Batuotas Katinas iš Šarlio Pero pasakos, ir pats Smaragdo miesto burtininkas, lyg nužengęs iš Aleksandro Volkovo knygos. Žinoma, būta ir Harių Poterių, ir Kakių Makių, ir Peliukų Mikių, ir Vilkolakių. Klausantis, su kokia meile vaikai pasakojo apie perskaitytas knygas, buvo galima drąsiai sakyti – KLASIKA NEMIRŠTA! Juk skaitydami tuos kūrinius, kuriuos kadaise skaitė jų tėvai, vaikai gyvena tais pačiais nuotykiais, sielojasi dėl tų pačių veikėjų, džiaugiasi, kai gėris nugali blogį…

Knygos suartina žmones. Tokia turbūt yra didžioji knygų nemirtingumo paslaptis.

Stebuklingų šv. Kalėdų visiems!

Stebuklingų šv. Kalėdų visiems!

Tegul jas sušildo Advento vakaro akimirkos ir gražiausios pasakos.

Atėjimo šviesa

Adventas (lotyniškai „atėjimas“) – prieškalėdinis susikaupimo laikotarpis.

„Žiniuko“ vaikai jį pradės, uždegdami pirmą Advento vainiko žvakę, per Ryto ratą skaitydami skaitinius apie artėjančias šventes, dalindamiesi žinia apie gerus darbus, kuriuos pavyko padaryti, pasidžiaugdami gerais poelgiais, gerais žodžiais, gerais žmonėmis. Nuo gruodžio 1 d. mokinukai skaičiuos iki Kalėdų likusias dienas, kasdien atverdami po vieną Advento kalendoriaus langelį.

Taigi šventėms puošiame ne tik klases, ne tik namus, bet ir širdis.

Duok vandens …

AR JAU IŠGĖREI VANDENS? – klausia užrašai mokykloje ant sienų. METAS ATSIGERTI VANDENS! – ragina lipdukai klasėse, ir visi – nuo pirmoko iki mokytojo – stveria gertuves. Jų kiekvienam vaikui ir suaugusiajam parūpino mokykla, taigi belieka kasryt įsipilti skaidraus vandens ir gurkšnoti. Kiek reikia išgerti vandens, mokinukai susiskaičiavo pagal formulę: kūno svoris (kg) dauginamas iš 0,03 (30 ml) = x litrų.

Dabar ir mažas, ir didelis žino, kad vanduo perneša maistingąsias medžiagas į kitus organus, mažina nuovargį, teikia energijos ir slopina alkį, apsaugo ir sutepa sąnarius bei sustiprina raumenis, vanduo reikalingas odai, normaliai širdies ir kraujagyslių veiklai, reguliuoja kūno temperatūrą ir iš tiesų yra gyvybės eliksyras. Tad AR JAU IŠGĖRĖTE VANDENS? Ne? Pats metas atsigerti!

Geri darbai. Kasdien.

Švento Martyno diena, minima lapkričio 11-ąją, mūsų mokykloje tradiciškai vadinama GERUMO DIENA. Šiemet ją pradėjome pamaldomis Šv.arkangelo Rapolo bažnyčioje. Kunigas Ernestas Maslianikas kalbėjo su vaikais apie atjautą, gailestingumą, pašventino klasių angelus ir kiekvieno vaiko atsineštą savo angelėlį. Po pamaldų penktokai ir šeštokai suvaidino istoriją apie šv.Martyną, giedojome giesmes, kalbėjome apie gerumą.

Gerumas – tai ir mokėjimas dalintis: perskaitytas knygeles, žaislus, kuriais jau nebežaidžia patys, pradinės mokyklos „ŽINIUKAS“ ir progimnzijos „MAGIS“ mokiniai padovanos Pakuonio parapijos nepriteklių patiriančių šeimų vaikams. Taip baigsis šventė, bet ne Gerumo diena – ji prasidės ir kitą rytą, patekėjus saulei, jei tik kiekvienas iš mūsų truputį pasistengs, kad nauja diena būtų pilna gerumo.